Nemunas pelnytai laikomas Lietuvos upių tėvu, vien Lietuvoje į jį įteka daugiau nei 20 tūkst. upių ir upelių. Ties Punia ir Prienais susipynusios Nemuno kilpos ir jas juosiantis Punios šilas sudaro vieną iš gražiausių kraštovaizdžių visoje Lietuvoje.
Tiesa, ne tik grožiu, bet ir funkcine savo reikšme Nemunas buvo itin svarbus vietos gyventojams. Žinoma, jog XIV a. Punioje ir Birštone stovėjo lietuvių gynybinės pilys, gynusios nuo Vokiečių ordino reidų. Nemuno kilpų juosiamos žemės XIV-XV a. buvo vienu iš pagrindinių medžioklės plotų. Žinoma, jog giriose aplink Birštoną medžiodavo pats Vytautas Didysis, o vėliau ir Lenkijos karalius bei Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis.
Galima teigti, jog anksčiau Nemunas prilygo šių laikų greitkeliams. Jame vyko pastovus prekių, žaliavų ir žmonių judėjimas abejomis kryptimis. Norint suprasti Nemuno svarbą prekybai, pakanka pažvelgti į ankstyvąsias XX a. pradžios upės nuotraukas, kuriose neretai išvysime Nemuno upe plaukiančius laivus, plukdomus medienos masyvus ir aplink upę dirbančius bei ja judančius žmones.
Visos šios priežastys sudarė palankias sąlygas miestų ir miestelių tinklo formavimuisi. XVI a. pradžios šaltiniuose tiek Birštonas, tiek Punia vadinami miestais, o XVII a. suklestėjo ir Prienų miestas. Mažai kam žinoma, tačiau XIX a. viduryje Stakliškės konkuravo su Birštonu dėl geriausio kurorto statuso. Kaip ir Birštone, Stakliškėse išgaunami mineraliniai vandenys buvo naudojami gydymo tikslams. Tiesa, 1857 m. Stakliškes nusiaubusio gaisro, Birštonas tapo pagrindiniu regiono kurortu.
Žydų bendruomenės šalia Nemuno upės vingių pradėjo kurtis dar XVII a. XIX a. viduryje apie pusę visų šio krašto miestų ir miestelių gyventojų sudarė žydai. Dauguma šio regiono miestuose ir miesteliuose įsikūrusių žydų vertėsi tradicinėmis veiklomis – prekyba ir amatais. Žydai įprastai gyvendavo turgaus aikščių prieigose. Jiems priklausiusiuose pastatuose įprastai turėdavo mažas parduotuvėles, kuriose vietos gyventojai galėdavo įsigyti nuo kasdienių maisto prekių iki “Singer” siuvimo mašinų.
Vietos žydai atliko svarbų vaidmenį krašto ekonomikoje. Mažai kas žino, jog alaus ir midaus gamybą Stakliškėse XIX a. pabaigoje pradėjo vietos verslininkas Mejeris Rabinovičius.
Šiais laikais šį Nemuno kilpų gaubiamą kraštą labiausiai garsina Birštono kurortas, kuris pritraukia tūkstančius poilsiautojų iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Tiesa, nepaisant Antrojo pasaulinio karo paliktų žaizdų, Nemuno upės vingius juosiantys miestai išlaikė nemažai autentiškų praeities bruožų – erdvės išplanavimą, gausiai išlikusius XX a. pradžią menančius medinius pastatus. Aplinkui rasite ne vieną dvarą, piliakalnį, pažintinį taką ar apžvalgos bokštą, į kurį įkopę galėsite išvysti Nemuno juostų ir jas supančių miškų grožį iš viršaus.
Daugiau informacijos apie kadaise šalia Nemuno upės kilpų gyvenusias žydų bendruomenes ir kitus lankytinus objektus galite rasti žemiau esančiame žemėlapyje.
