VERTA PAMATYTI:
Žasliuose Vytauto gatvėje stovi išlikę pastatai, liudijantys vietos žydų bendruomenės vidinę įvairovę – tai chasidų ir ortodoksų maldos namai, kuriuos skiria tik nedidelis žole užžėlęs takelis. Skirtingą tikėjimo formą pasirinkę Žaslių žydų bendruomenės nariai kiekvieną penktadienį į pamaldas iš žydų apgyvendintos Žaslių miestelio dalies skubėjo tuo pačiu keliu – tereikėjo nesumaišyti, kurias duris atverti.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Nuo pat XIX a. nedidelė Žaslių žydų bendruomenė tikėjimo klausimu jau buvo pasidalijusi – į ortodoksus ir chasidus – tad veikė ir du atskiri maldos namai. Deja, XX a. pradžioje per didžiulį gaisrą miestelyje sudegė ir senieji mediniai žydų maldos namų pastatai, tad dabar išlikusieji Žasliuose – tai jau XX a. pr. palikimas. Didysis beit midrašas Žasliuose, skirtas ortodoksų žydų bendruomenės daliai, pastatytas 1909 m. vadinamuoju „plytų stiliumi“ jau buvo mūrinis, dviejų aukštų pastatas. Tiek šio beit midrašo, tiek chasidų sinagogos architektūrinius projektus parengė tas pats asmuo – A. Filipovičius Dubovikas.
ESAMA SITUACIJA:
Po Antrojo Pasaulinio karo, nebelikus Žaslių žydų bendruomenės, sinagogų pastatai kurį laiką stovėjo apleisti, kartais buvo naudojami atsitiktiniam derliaus sandėliavimui, kol 1967 m. didysis beit midrašas buvo visiškai rekonstruotas ir po to duris atvėrė jau kaip Žaslių kultūros namai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę čia įsikūrė Žaslių kultūros centras. 2014 m. šalia Centro atidengtas bareljefas iš Žaslių kilusiam garsiajam XIX a. pab.-XX a. per. pianistui Leopoldui Godovskiui.
APSIDAIRIUS APLINK:
Chasidų sinagoga Žasliuose (Vytauto g. 40), 54.864201, 24.589722
Žaslių istorinis žydų kvartalas
Kaišiadorių istorinis žydų kvartalas
Žiežmarių istorinis žydų kvartalas
Žiežmarių medinis beit midrašas
Žiežmarių karčiama
