Ilgą laiką žydų vaidmuo Kauno istorijoje buvo epizodinis, o ir jų skaičius mieste iki pat XVIII a. pabaigos buvo itin menkas dėl jiems galiojusių draudimų gyventi pačiame mieste. Gausiausiai žydų gyvenama dabartinio Kauno dalis buvo tuomet privatus garsiai didikų Radvilų giminei priklausęs Vilijampolės priemiestis. Vilijampolę, žydų aplinkoje labiau atpažįstamą kaip Slobodką, pasaulyje labiausiai išgarsino čia veikusi ješiva „Knesset Israel“. Ješivą 1881 m. senajame Vilijampolės beit midraše įkūrė Musar judėjimo atstovas rabinas Natanas Cvi Finkelis (1849-1927 m.), tačiau ne visus žavėjo sąlyginai modernus Musar švietimas, tad 1897 m. ješiva skilo pusiau, o Finkelis kartu su bendražygiais persikėlė ir būtent savo atskilusiąją dalį pavadino „Knesset Israel“ , o likusieji senajame ješivos pastate sugrįžo prie tradicinio ješivose mokymosi modelio. Jau tarpukariu, 1934 m. buvo suprojektuotas naujas ješivos pastatas (Panerių g. 51), tačiau užklupus Antrajam Pasauliniam karui jis taip ir nebuvo panaudotas pagal paskirtį, o sovietmečiu čia buvo įrengta siuvykla.

Finkelis itin rūpinosi savosios ješivos studentais, o tarpukariu siekdamas išvengti jų patraukimo į privalomą karinę tarnybą (kadangi ješiva taip ir negavo aukštosios mokslo įstaigos Lietuvoje statuso) įsteigė Slobodkos ješivos padalinį Hebrone (vėliau perkelta į Jeruzalę – čia veikia iki šiol), kur ir buvo išsiųsta dalis litvakų studentų. Lietuvoje Vilijampolės ješiva veikė iki 1941-ųjų nacistinės okupacijos, kurios metu ješiva buvo uždaryta, o didžioji dalis josios studentų nužudyti.