Našlės ir brolių Romų spaustuvės pastatas

VERTA PAMATYTI:

Romų spaustuvė įėjo į žydų literatūros ir leidybos istoriją ne tik kaip Babilonijos Talmudo leidėja ar viena didžiausių ir ilgiausiai veikusių žydų spaustuvių. Jos veikla itin prisidėjo prie žydų literatūros hebrajų ir jidiš kalbomis suklestėjimo. Pro spaustuvės duris dienos šviesą išvysdavo patys įvairiausi leidiniai – nuo jau minėto Babilono, vėliau Jeruzalės Talmudo, iki socialistinių žydiškų laikraščių. Čia buvo leidžiami ir Aiziko Mejerio Diko  – populiaraus XIX a. jidiš rašytojo – darbai. 1864 m. jis pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo leidyklai kas savaitę parašyti po novelę.

Filtruoti pagal

TRUPUTIS ISTORIJOS:

Knygų spausdinimo Lietuvoje ištakos yra susijusios su spaustuvininkų bei leidėjų Romų dinastija, kurių spaustuvė veikė 1799 – 1940 m.  Pirmoji spaustuvė Barucho ben Juozapo Romo buvo įsteigta Ozioruose, netoli Gardino, o vėliau sėkmingai veiklai įsibėgėjus steigtos ir kitos spaustuvės, tarp jų ir Vilniaus spaustuvės filialas, ilgainiui XIX a. tapęs centriniu ir galiausiai likęs vieninteliu Romų spaustuvių tinklo reprezentantu. 1830 m. spaustuvė išleido Bibliją, o nuo 1835 m. buvo pradėtas leisti Talmudas. Įmonė visada išlaikė Romų vardą – net kai XX a. pradžioje vadovavimą jai perėmė Harkavių giminė. Šlovę jai suteikė žymūs žydų knygų leidimai, ypač XIX a. pab. Samuelio Šragos Feigenzovo redaguoti Babilono ir Jeruzalės Talmudų leidimai su daugybe komentarų.

ESAMA SITUACIJA:

Spaustuvė sėkmingai veikė valdžias bekeičiančiame Vilniuje – tiek lietuvių, tiek lenkų valdymo metais tarpukariu, tačiau 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą spaustuvė buvo nacionalizuota kaip visos kitos privačios iniciatyvos šalyje, joje veiklą pratęsė jau atnaujinta sovietinė spaustuvė “Vaizdas”. Šiuo metu pastatas apleistas ir nenaudojamas laukia naujų nuomininkų ar pirkėjų.

APSIDAIRIUS APLINK:

Istorinis Vilniaus žydų kvartalas/ Mažasis Antrojo pasaulinio karo laikotarpio getas (dab. Žydų, Stiklių, M. Antokolskio g. ribose), 54.679532, 25.285090

Žydų gatvė, 54.679532, 25.285090

Vilniaus didžiosios sinagogos ir sinagogos kiemo (jid. shulhoyf) vieta (Žydų g. 3), 54.679901, 25.284511

Vilniaus Gaono ir jo šeimos kapas – mauzoliejus (Žydų kapinės, Sudervės kelias, 28), 54.712898, 25.234477

Paminklas Vilniaus Gaonui (Žydų g. 3), 54.680137, 25.285079

Choralinė sinagoga Taharat ha –Kodesh (Pylimo g. 39), 54.676070, 25.281575

Užupio sinagogos pastatas (Užupio g. 36), 54.681471, 25.298633

Didysis Antrojo pasaulinio karo getas (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse), 54.676653, 25.284170

Paminklas gydytojui ir tarpukario Vilniaus žydų bendruomenės vienam iš lyderių Cemachui Šabadui (skulpt. Romas Kvintas), 54.677248, 25.284342

Pohulanka (dab. J. Basanavičiaus gatvė), 54.680145, 25.276134

Paminklas Romein Gary (skulpt. Romas Kvintas) (J. Basanavičius g. 14a.), 54.680145, 25.276134

JIVO instituto pastato vieta (Vivulskio g. 18), 54.678840, 25.265085; ir/ arba lingvisto, vieno iš JIVO įkūrėjų, Makso Veinraicho butas, kuriame prasidėjo YIVO instituto veikla  (Basanavičiaus g. 16), 54.680878, 25.272181

Senosios žydų kapinės Šnipiškėse (Olimpiečių g. 1a), 54.690243, 25.291117

Žydų kapinės Užupyje (Olandų g. 22), 54.688106, 25.307748

Našlės ir Brolių Romų spaustuvės pastatas (A. Strazdelio g. 3), 54.675534, 25.292128

Užrašai Žemaitijos gatvėje (Žemaitijos g. 9, 54.677785, 25.281711) ir šv. Stepono gatvėje (Šv. Stepono g. 5, 54.674636, 25.281765)

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius)

Related Posts

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti *

Palikti komentarą *

Vardas *

El. paštas *

Svetainė *