VERTA PAMATYTI:
Nedidelis Anykščių miestelis, apsuptas pušynų, – tarsi gaivaus oro gurkšnis ieškantiems ne tik atsipalaidavimo nuo didmiesčio dulkių, bet ir norintiems iš arčiau pažinti turtingą mažų Lietuvos miestelių praeities kultūrą. Anykščių miestelio reikšminga kultūrinės ir ekonominės plėtros dalis iki Antrojo Pasaulinio karo buvo žydų bendruomenė ir jos įvairialypė veikla. Anykščiuose išlikę istorinio žydų kvartalo paveldo objektai gali padėti kiek kitaip prakalbinti dabar homogeniškai lietuviško miestelio istoriją.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Nuo XIX a. Anykščių miestas Ukmergės paviete garsėjo savo dideliais trečiadieniniais turgumis. Nuo XVII a. pab. čia įsikūrusi žydų bendruomenė, kuri ir sudarė miestelio gyventojų daugumą iki pat priverstinių tremčių Pirmojo Pasaulinio karo metais, daugiau nei kitatatučiai vietos gyventojai užsiėmė prekyba bei amatais. Būtent todėl Anykščių turgaus aikštė dažniausiai ir vadinta tiesiog Žydų turgaus aikšte, aplink ją buvo išsidėsčiusios vien žydų krauvėlės. Didžioji dalis žydų bendruomenės gyveno Žydų, Didžiojoje, Skiemonių, Kalamiesčio ir Įvažiavimo gatvėse. Viena iš populiariausių tarpukario žydų krautuvėlių buvo brolių Mejero ir Šepšelio Rapportų manufaktūros parduotuvė – josios išlikusį pastatą galima pamatyti A. Baranausko a. 6. Anykščių žydai buvo ne tik prekeiviai, bet ir aktyviausi naujovių skleidėjai miestelyje – jie suorganizavo ir naudojo pirmą bei vienintelį autobusą tarpukario Anykščiuose, žydui priklausė ir vienintelė to meto benzino kolonėlė mieste. Tarpukariu miestelyje gyveno ideologiniu požiūriu nevienalytė žydų bendruomenė – čia veikė ir keletas chederių, ješiva bei trys žydų pasaulietinės mokyklos (tiek hebrajų, tiek jidiš kalbomis), buvo dvi didelės – atskirai hebrajų ir atskirai jidiš literatūros – bibliotekos, veikė netgi 6 žydų maldos namai, iš kurių vienuose rinkosi ir chasidai. Spalvingas anykštėnų gyvenimas tarpukariu buvo neįsivaizduojamas ir be teatro trupės, orkestro, sportinių organizacijų bei miestelio gyventojų atminčiai itin svarbios Iciko Melniko fotoateljė. Visų idėjinių krypčių Anykščių žydais, sugrįžusiais namo po Pirmojo pasaulinio karo, rūpinosi naujai įkurtas Žydų liaudies bankas – jis teikė finansinę paramą bendruomenės nariams. Žydų liaudies bankas buvo įsikūręs Vilniaus g. 5 esančiame pastate.
ESAMA SITUACIJA:
Nors po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Anykščiuose imta rūpintis ir vietos žydų paveldo išsaugojimu bei atminimu, tačiau Antrojo Pasaulinio karo bei jį sekusios sovietinės okupacijos paliktos destrukcijos žymės iki šiol ryškios Anykščių miesto kraštovaizdyje – čia nebeliko ne tik pačių žydų tautybės gyventojų, didžioji dalis jiems priklausiusių, kultūriškai reikšmingų pastatų arba neatpažįstamai rekonstruota, arba nugriauta. Visgi, dabartinėje Sinagogos g. pastatytas paminklinis akmuo, primenantis, kad iki 1941 m. šios gatvės kieme veikė 6 žydų maldos namai. Šioje gatvėje taip pat išlikęs ir vienas sinagogos pastatas, kuriame sovietmečiu buvo įrengta kepykla. Dabar pastatas nenaudojamas, tačiau kartais jį galima aplankyti, kai jame rengiamos su žydų kultūra susijusios parodos. Dabartinėje Anykščių Daukanto g, kuri iki karo vadinosi Palestinos gatve, yra išlikęs ir naujosios sinagogos pastatas (Daukanto g. 7), jame įsikūrusi miesto prokuratūra. Toje pačioje gatvėje 2012 m. pastatytas ir atminimo suolelis Rudolfui Baranikui (1920-1998 m.) – garsiam menininkui, vienam iš politinio abstrakcionizmo dailėje pradininkų, gyvenusių Amerikoje, bet kilusiam iš Anykščių. Dar vieną iš išlikusių Anykščių sinagogų pastatų galime pamatyti Šaltupio gatvėje, jam šiuo metu veikia privatus verslas.
APSIDAIRIUS APLINK:
Alantos medinė sinagoga
Kurklių medinė sinagoga
Troškūnų medinė sinagoga
2 Komentarai
Rimantas
2020-09-12 at 2:38 pm -Anykščiuose, Vilniaus g.5 esantis triaukštis raudonų plytų pastatas mena ne tik bendruomenišką žydų dvasią. Nors iš teksto galima suprasti, jog jis priklausė Žydų liaudies bankui, iš tiesų jis buvo anykštėnų Petro Šaltenio ir Teofiliaus Kuktos nuosavybė (pinigus užsidirbo Amerikoje). Šiame name įvairiu metu veikė plataus asortimento prekių parduotuvė, valgykla, patalpas nuomojosi įvairios įstaigos, tarp jų – Balio Karazijos vyno dirbtuvės (rūsyje) ir Žydų liaudies bankas (nuomojo vieną kambarį). Klaidą reiktų ištaisyti, nes tai vienas didžiausių prieškario Anykščiuose pastatytų namų, turi savo tiesioginius paveldėtojus .
Darius Sakalauskas
2020-09-14 at 11:16 am -Ačiū už pasidalintą informaciją, tekstą peržiūrėsime.